Kino prodiuseriai sužiuro, ką su mokesčiais darys Lenkija

Publikavo / Bal 1, 2016 / Kategorijos: Naujienos

Pastaraisiais metais vis daugiau Europos šalių įteisino mokestines paskatas filmų kūrėjams. Tad nuo 2014 m. iki 2019 m. galiojanti paskata Lietuvoje atsirado laiku ir leido išlaikyti kino kūrėjų konkurencingumą.

Užsienio kino prodiuserių Lietuva labiausiai vertinama dėl patrauklaus kainos ir kokybės santykio. Apie sparčiai augančią filmų gamybos paslaugų eksporto rinką byloja ir tai, kad kino gamybos įmonė UAB „Artbox“ šiemet „Verslo žinių“ „Gazelės“ konkurse buvo pripažinta 2011–2014 m. sparčiausiai augusia Medijos ir komunikacijos įmone Lietuvoje.

„Artbox“ šiuo metu suka vieną filmą su Latvijos kinematografininkais. Dar turi tris planuojamus filmus su rusais, britais ir norvegais, tačiau įmonės vadovas tikisi, kad šiemet pavyks pastatyti du 1–2 mln. Eur biudžeto filmus.

„Šių metų augimas nebus toks įspūdingas, šiemet tikiuosi pasiekti panašią, gal kiek aukštesnę nei pernai 3 mln. Eur apyvartą. Bet jeigu netyčia visi projektai įvyktų, paaugtume vėl 200%“, – pasakoja p. Drazdauskas.

Milda Leiputė, UAB „Nordic productions“ prodiuserė ir bendraturtė, teigia, kad didžiausios Lietuvos konkurentės pritraukiant užsienio kino kūrėjų yra tokios šalys kaip Vengrija, Čekija, Rumunija, Bulgarija.

„Pastaruoju metu ypatingą konkurenciją jaučiame iš Latvijos ir Estijos, jų finansinės skatinimo priemonės yra smarkiai didesnės, negu dabar egzistuojančios Lietuvoje (Latvijoje – 25%, Estijoje – 30% nuo kino gamybos sąnaudų)“, – sako p. Leiputė.

Pagal taikomą pelno mokesčio lengvatą Lietuvoje gautos lėšos gali sudaryti 20% filmo išlaidų. Tačiau p. Drazdauskas akcentuoja, kad Lietuvoje taikomas kur kas mažesnis slenkstis, kad būtų galima ta pelno mokesčio lengvata naudotis. Pavyzdžiui, filmų gamybai Latvijoje ir Estijoje išleista suma turi būti ne mažesnė nei 0,5 mln. Eur, o Lietuvoje – tik 43.000 Eur.

Lineta Mišeikytė, UAB „Baltijos filmų paslaugos“ prodiuserė, teigia, kad konkurencinė aplinka gali keistis, jei mokestinė lengvata pradės galioti Lenkijoje. Ji turi kur kas daugiau kino pramonėje dirbančių profesionalų, o ir iš biudžeto kino pramonę geriau finansuoja. Britų kūrybinės industrijos konsultavimo įmonės „Olsberg SPI“ duomenimis, 2015 m. pradžioje iš viso galiojo 26 mokestinės paskatos 17 Europos šalių. Analizė parodė, kad šalys, kuriose veikia mokestinės paskatos, turi ir didesnę kino pramonę: jose kino gamybos užsakymai kasmet vidutiniškai augo 9%, o paskatos neturinčiose šalyse – po 4%.

Atitinkamai kino gamyba pirmosiose vidutiniškai sukuria 0,06% šalies BVP, o mokestinės lengvatos netaikančiose – tik 0,01% BVP.

Šaltinis: http://vz.lt/sektoriai/paslaugos/2016/04/01/259/kino-prodiuseriai-suziuro-ka-su-mokesciais-darys-lenkija#ixzz44a4AwNy2